Metamorfinės uolienos. Marmuras.
Kaip susidaro Metamorfinės uolienos?
Metamorfinės uolienos, arba me-tamorfitai, susidaro tuomet, kai bet kurias jau esančias uolienas paveikia pakitusi temperatūra arba skirtingas slėgis. Iš žemės gelmių iškilusi plutoninė uoliena būna įkaitusi. Dėl to uolienos, esančios arti iškilusios magmos, smarkiai įkaista ir pakinta. Sis procesas yra vadinamas kontaktine metamorfoze.
Slėgis ir temperatūra dar pasikeičia tuomet, kai uolienos nusileidžia giliau. Tai atsitinka esant plokščių tektonikai, kuri ypač dažna subdukcijos zonose, kur Žemės plutos dalys nugrimzta net į 400 kilometrų gylį, arba, susidūrus dviems žemyninėms plokštėms, apie 30 kilometrų storio Žemės plutos dalys užslenka viena ant kitos.
Kai uoliena smarkiai įkaista, vieni mineralai pradeda augti toliau, o kiti formuotis iš naujo. Dėl šio tolesnio augimo arba naujos kristalizacijos magminės uolienos virsta metamorfinėmis uolienomis.
Pavyzdžiui, marmuras, mokslo požiūriu, yra iš naujo išsikristalizavęs stambiagrūdis kalkakmenis, paveiktas aukštos temperatūros. Žėrutinis skalūnas pirmiausia atsirado iš argilito, kuris paviršiuje susidarė kaip nuosėdos ir susideda daugiausia iš molio mineralų. Tačiau molio mineralai aukštoje temperatūroje nebetenka tvirtumo ir suyra, o jų vietoje ima augti nauji mineralai. Greta žinomų mineralų, kaip antai feldšpatas, kvarcas ir žėrutis, susidaro ir visiškai nauji mineralai, pavyzdžiui, granatas.
Kararoje marmuras kasamas blokais dideliuose karjeruose.
Carrara
Viena garsiausių marmuro rūšių yra kasama Šiaurės Italijos mieste Kararoje. Iš marmuro buvo sukurta daugybė meno kūrinių, paminklų, antkapių, skulptūrų ir kitų gaminių kapinėms ir netik. Kita vertus, gausybė kalkakmenio rūšių yra parduodamos kaip „marmuras". Jos, tiesą sakant, nėra metamorfinės uolienos, kaip, pavyzdžiui, vadinamasis Treuchtlingerio marmuras, iš kurio gaminamos grindų plytelės, laiptai arba palangės, paminklai, antkapiai ir skultūros.
.jpg)
